vanduo-kavinese-nemokamai

Lietuvos vandens tiekėjų asociacija kartu su aplinkos ministerija stiprina dialogą dėl tvarių sprendimų vandentvarkoje

 

Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (toliau LVTA) kartu su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija tęsia konstruktyvų dialogą dėl vandentvarkos sektoriaus reguliavimo tobulinimo, siekdamos suderinti ambicingus aplinkosauginius tikslus su realiomis sektoriaus įgyvendinimo galimybėmis.

Pastaraisiais metais vandentvarkos sektoriuje įsigalioję ar planuojami nauji reikalavimai apima infrastruktūros apsaugą, kibernetinį saugumą, nuotekų valymo standartus, vandentvarkos infrastruktūros objektų perėmimo, tinklų inventorizavimo bei monitoringo tvarką.

LVTA pažymi, kad didžioji dalis šių priemonių yra svarbios aplinkos apsaugai, tačiau jų įgyvendinimui būtina užtikrinti aiškius terminus, finansinius resursus ir techninį pagrįstumą.

„Vandentvarkos įmonės nori ir gali įgyvendinti iškeltus aplinkosauginius tikslus, tačiau tam būtinas racionalus reguliavimas. Todėl svarbu, kad teisės aktai būtų ne tik ambicingi, bet ir praktiškai įgyvendinami. Tik bendradarbiaudami galime pasiekti geriausią rezultatą – patikimas paslaugas gyventojams ir realią naudą aplinkai“, – sako Eimantas Kirkliauskas, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacija atkreipia dėmesį į sistemines sektoriaus problemas, kurios, be teisėkūros korekcijų terminų laikymosi gali būti neįmanomas, kas lems perteklines sąnaudas ir papildomą finansinę naštą gyventojams.

Asociacija siūlo kartu su ministerija peržiūrėti kai kurių reikalavimų taikymo terminus, įvertinti galimybę išlaikyti pasiteisinusius reguliavimo modelius bei ieškoti proporcingų sprendimų ten, kur kyla didelė administracinė ar finansinė našta sektoriaus įmonėms. Tarp siūlomų krypčių – infrastruktūros perėmimo terminų pratęsimas, nuotekų valymo reikalavimų etapinis taikymas bei lankstesnis mikroteršalų monitoringo vertinimo kriterijų taikymas.

LR Aplinkos ministerija akcentuoja, kad vandentvarkos sektoriaus praktinė patirtis ir įžvalgos yra svarbios formuojant subalansuotą politiką ir vertinant planuojamus pokyčius ilguoju laikotarpiu. Todėl aktyvus bendradarbiavimas su vandentvarkos sektoriaus dalyviais padės rasti sprendimus kylančioms problemoms spręsti.

„Atviras dialogas ir konstruktyvūs pasiūlymai yra būtina šio proceso dalis. Tik bendradarbiaudami su vandentvarkos sektoriumi galime užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų veiksmingi, proporcingi ir naudingi tiek aplinkai, tiek visuomenei“, – teigia aplinkos viceministrė Akvilė Gargasaitė.

LVTA pažymi, kad asociacija ir jos nariai yra pasirengę ir toliau aktyviai bendradarbiauti su Aplinkos ministerija, dalintis ekspertinėmis žiniomis bei praktine patirtimi ir prisidėti prie sprendimų, kurie ilgalaikėje perspektyvoje stiprintų vandentvarkos sektoriaus stabilumą.

 

Užsienyje, užsukus į kavinę, iškart pasiūloma nemokamai atsigerti vandens, o Lietuvoje kai kurios kavinės jo neduoda net savo klientams, LRT RADIJUI pripažįsta Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka. Anot jo, taip besielgiančius kavinių savininkus išauklės patys lankytojai, jei rinksis kitas maitinimo įstaigas.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/neduodamos-nemokamai-atsigerti-vandens-kavines-rizikuoja-prarasti-klientus-663-644057?copied

atidarymas lvta 2022Po kelerių metų pertraukos, š.m. birželio 17 – 19 dienomis, įvyko Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos organizuojamas vandentiekiečių sąskrydis.

Ačiū visiems dalyvavusiems!

Šio sąskrydžio metu netrūko stiprios komandinės dvasios dalyvaujant sporto žaidynėse, gerų emocijų edukacinėse veiklose ir neįtikėtino kūrybiškumo meninių užduočių išpildyme.

Šis sąskrydis parodė, kad nuolat kylanti dalyvių pasiruošimo kartelė, jau verčia laukti kitų metų susitikimo.

 

 

 

vanduo-kavinese-nemokamai

Lietuviai gėlo vandens išnaudoja bene mažiausiai tarp kaimyninių šalių ir jo kaina išlieka mažiausia regione – rodo Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys. Šie skaičiai atskleidžia, kad mūsų šalyje vandens vartojimo kultūra išsiskiria taupumu, o pačios paslaugos neslegia finansiškai, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Duomenų  agentūros žiniomis, lietuviams centralizuotai tiekiamo vandens ir nuotekų tvarkymo  paslaugos kainuoja 1,15 proc. mėnesinio šeimos biudžeto, Latvijoje, Estijoje – 2 proc.,  o štai Suomijoje – iki 3 proc. 

Skaitykite daugiau: 

support

Mūsų parama didvyriškai kovojančiai su Rusijos agresija Ukrainai.Lietuvos vandens tiekėjų asociacija su savo partneriais, vandentvarkos įmonėmis, didelę 20 tonų Natrio hipochlorito (didelio efektyvumo dezinfekuojanti priemonė) siuntą, paruošė ir išsiuntė į Ukrainą.
Tai tik nedidelis mūsų indėlis, kovojančiai su Rusijos agresija Ukrainai ir jos piliečiams.
Šiandien Ukrainos žmonės kovoja ir už mūsų visų Laisvę. Todėl privalome padėti kovojantiems ir išgyvenantiems karo siaubą.

 

BWC 2024Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis, siekdamos įdiegti įmonėse tvaraus verslo modelį, turi ambicingą tikslą įgyvendinti vandentvarkos sektoriaus reformą. Dar palankesnės sąlygos vandentvarkos sektoriui inovuotis, gilintis į tvarumą ir augti bus sudarytos 2024 m. gegužės 29-31 d., kai šio sektoriaus plėtros potencialas ir vertė bus pristatoma didžiausiame Baltijos šalyse vandentvarkos sektoriaus renginyje „Baltic Water Works Conference 2024“.

 

BWC 2024xLietuvos vandens tiekėjų asociacija kviečia vandentvarkos sektoriaus įmones dalyvauti Baltijos šalių konferencijoje „Baltic Water Work Conference 2024“, kuri vyks 2024 m. gegužės 29-30 d. Palangoje.

Renginyje dalyvaus Estijos, Latvijos ir Lietuvos vandentvarkos ūkio specialistai, valstybinių institucijų atstovai bei svečiai iš Lenkijos, Olandijos, Suomijos, Ukrainos. Konferencijoje numatoma sulaukti virš 150 dalyvių, pristatyti 15 pranešimų, surengti 1 panelinę diskusiją. 
 
Konferencija ir jos metu vyksianti paroda bus puiki galimybė pristatyti savo įmonės veiklą, produktus ar paslaugas bei užmegzti naudingus verslo santykius.

BWC 2024xOn May 29th to 31st, 2024, the Baltic Water Works Conference took place in Palanga, Lithuania. The Lithuanian Water Suppliers Association (LWSA), in cooperation with the Estonian Waterworks Association (EVEL) and the Latvian Water and Wastewater Works Association (LWWWWA), gathered more than 230 participants from water management companies across Latvia, Lithuania, Estonia, Poland, Ukraine, Finland, Austria, Switzerland, Denmark, and Germany. The aim of the BWWC 2024 was to explore innovative ideas in the complex world of water and to address sustainability, ecology, and scientific insights in the water sector.

Gegužės 17-19 dienomis Jūrmaloje vyksiančioje “Baltic Water Works Conference 2023” konferencijoje suburs vandentvarkos sektoriaus politikos formuotojai, įmonės, darbuotojai bei mokslininkai, kad aptartų naujausias vandentvarkos sektoriaus tendencijas.

Lietuvos įmonės pristatys 5-ias aktualias vandentvarkos sektoriaus temas, paslaugas ir produktus.

Konferencijoje dalyvaus virš 40-ies Lietuvos vandentvarkos sektoriaus darbuotojų iš įvairių vandentvarkos įmonių.

Renginio metu pristatysime Lietuvos vandentvarkos sektoriaus pertvarkos modelį, išgrynintus ir reikšmingiausius pasiūlymus Lietuvoje įtvirtintoms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisoms, įgyvendintus iššūkius tvarkant nuotekų valymo metu susidariusio dumblą, asociacijos ir jos įmonių surastus sprendimus dėl brangstančių energetinių resursų kompensavimo vandentvarkos įmonėms.  

Susipažinkite su renginio programa.

skolu-isieskojimas

Nesukalbamiems skolininkams bendrovė „Klaipėdos vanduo“ taiko kraštutinę priemonę – ateina į butą ir atjungia vandenį.

Jei skolininkas bando neįsileisti vandentiekio darbuotojų, vykdant teismo sprendimą pasitelkiami antstoliai ir policijos pareigūnai. Gyventojui neatidarius durų samdomas raktininkas, kuris atrakina buto duris. Taip priverstinai patenkama į butą ir nutraukiamas vandens tiekimas. Gyventojai niršta ir skundžiasi. Bet vandentiekininkai atremia priekaištus teismų sprendimais, aiškina, kad už nesąžiningus klientus turi sumokėti dorieji ir pasigailėjimo nežada. Be vandens - košmaras Nors centralizuotai tiekiamas geriamas vanduo Klaipėdoje pats pigiausias šalyje, atsiranda gyventojų, kurie už jį bendrovei „Klaipėdos vanduo“ įsiskolina tūkstančius eurų ir piktybiškai nemoka daugelį metų.
Kaip tipišką piktybiško elgesio pavyzdį „Klaipėdos vanduo“ skolų išieškojimo skyriaus viršininkė Dovilė Kozlovienė pateikė vienos Sulupės gatvės 10A namo gyventojos istoriją. Už vandens tiekimo paslaugas ji skolinga virš 3160 eurų. Skola tęsiasi nuo 2009 metų. 15 kartų jai siųsti priminimai, 5 bylos teismuose laimėtos ir priteistų sumų išieškojimu užsiima antstoliai. Tik iš ketvirto karto su teismo leidimu pavyko patekti į jos butą ir atjungti vandenį, kad skolos nebeaugtų. „Iš žmogiškosios pusės viskas suprantama: gyventi be vandens daugiabutyje – tai košmaras. Bet leisti be galo piktnaudžiauti visuomenės sąskaita irgi ne išeitis“, - aiškino D. Kozlovienė. Už skolininkus sumoka sąžiningi Pasak AB „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus Leono Makūno, klientų skolos apsunkina gyvenimą bendrovei ir daro žalą visiems Klaipėdos regiono gyventojams. „Viena problema, kad negauname pajamų. Todėl negalime atlikti ūkio modernizavimo, vykdyti tinklų plėtros, turime daugiau skolintis iš bankų. O paskolos irgi kainuoja“, - sakė L. Makūnas. Kita problema, kad darbas su skolininkais atima daugybės specialistų laiko tiek jų bendrovėje, tiek teisėtvarkos sistemoje. „Ne vieną kartą siunčiame tikrintojus į skolininkų butus, nes iš pirmo karto jų dažniausiai neįsileidžia. Kviečiame nemokius klientus į bendrovę ir deramės su jais, apkrauname darbu įmonės juristus, teismus, antstolių kontoras. O jų sugaištas laikas – tai irgi pinigai. Ir už visą tai sumoka sąžiningieji vartotojai, nes dėl skolų ir jų išieškojimo paslaugų kaina didėja visiems“, - argumentavo L. Makūnas. Atjungimas – efektyviausia priemonė „Dažnai susiduriame su piktybišku skolininkų elgesiu: nemoku ir nemokėsiu, į butą neįsileisiu, ir nieko jūs man nepadarysite. Tačiau tai yra naivus požiūris. Neįsileidimas - ne išeitis. Kai yra teismo sprendimas, jis turi būti ir yra įvykdomas, o skolininkui tai tik brangiau kainuoja“, - pasakojo D. Kozlovienė. Kai skolininkams daugiabučiuose buvo pradėta taikyti kraštutinė priemonė - vandens tiekimo nutraukimas - situacija Klaipėdoje iškart pagerėjo.2013 metų vasarą, paskelbus apie AB „Klaipėdos vanduo“ galimus atjungimus, skolininkų buvo virš 6560. O 2015 metų pabaigoje skolingi buvo 5385 daugiabučių namų butų savininkai. „Tikrai nesidžiaugiame, kai tenka atjungti vandenį skolininkams. Bendrovės tikslas – nepridaryti klientams papildomų rūpesčių, o sudaryti palankiausias sąlygas apmokėti susidariusias skolas. Todėl mokėti uždelsusiems klientams ir neturintiems galimybės iš karto padengti viso įsiskolinimo siūlome kreiptis į AB „Klaipėdos vanduo“ skolų išieškojimo skyriaus specialistus Ryšininkų g. 11 ir pasinaudoti galimybe skolą sumokėti dalimis“, - aiškino Dovilė Kozlovienė, AB „Klaipėdos vanduo“ skolų išieškojimo skyriaus viršininkė.

 

 

Daugiau straipsnių...

  1. Nuotekų dumblo panaudojimas
  2. Tai įdomu
  3. Tarptautinė konferencija „Baltijos šalių vandentvarka 2015
Puslapis 1 iš 2