DELFI aprašytas atvejis, kai už stalo vandenį kavinėje lankytojams teko sumokėti 3 eurus, švelniai tariant, gerokai nustebino.
Galbūt tai būtų įmanoma valstybėse, kur centralizuotai tiekiamas vanduo yra užterštas ar kenksmingas sveikatai, bet tikrai – ne Lietuvoje. Daugumoje Viduržiemio jūros valstybių, Skandinavijoje įprasta, kad vidurvasarį ąsotį vandens gali gauti tik įžengęs į restoraną ar kavinę. Taip numalšinamas troškulys ar pagerinamas virškinimo procesas prieš pietus. Turistinėse zonose Austrijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje masinių susibūrimų vietose, maldininkų traukos zonose yra įrengtos ir vandenpylės. Mūsų šalis puikaus geriamojo vandens turi bene tris kartus daugiau nei jo sunaudojama. Vanduo tikrai gali būti šalies vizitinė kortelė, kaip yra krepšinis ar teatras. Neretai savivaldybės drauge su vandentvarkos įmonės pačios įrengia fontanus ar vandenpyles norintiems atsigaivinti.
Atvejį, kai vienas Kauno restoranas už vandenį paprašė beveik 3 eurų, pavadinčiau tikru nesusipratimu. Suprantama, kad padavėjo darbą, įveiktą atstumą nuo krano iki stalo reiktų įvertinti, tačiau manyčiau, kad tokia paslauga tikrai neturėtų kainuoti, juk centralizuotai tiekiamo vieno litro vandens kaina Kaune yra 0,00146 euro. Aš pats nemažai kartų restoranuose ar kavinėse prašiau įpilti vandens iš krano. Daugeliu atvejų jo negaudavau, o restorano darbuotojai „maloniai“ nustebdavo dėl mano pageidavimo ir pasitarę tarp savęs aiškindavo, kad tokios paslaugos neteikia. Kita vertus, yra nesąžininga geriamąjį vandenį, kaip gyvybiškai svarbų ir visuotinai naudotiną paslaugą apmokestinti du kartus, nes kavinių klientai už vandenį jau būna apmokėję mėnesio pabaigoje gavę sąskaitas už centralizuotai tiekiamą vandenį į savo nuosavus būstus. Mūsų kolegoms teko būti Islandijoje. Ten tiesiai šviesiai miesto giduose surašyta: „Esate vos ne paskutiniai kvailiai (liaudiškai tariant) pirkdami stalo vandenį buteliukuose. Mes jo turime sočiai, gerkite iš krano į valias ir neterškite mūsų salos gamtos stiklu ar plastiku“. Labai panašiai galėtume ir Lietuvoje rašyti. O restoranuose ir kavinėse, kaip reklama turėtų būti informuojama: „geriamasis stalo vanduo iš centralizuotų tinklų siūlomas nemokamai“. Manau, kad tai lankytojai įvertintų tikrai teigiamai. Kodėl mes negalime pasimokyti iš tolimos kaimynės, juolab požeminio vandens turtais Europoje beveik neturime lygių?
Turime kuo didžiuotis